Šv. Kūčios
Šv. Kūčios yra viena iš svarbiausių tradicinių lietuvių švenčių, švenčiama gruodžio 24 d., Kūčių vakarą. Tai iškilminga ir šventa vakarienė, kuri žymi pasiruošimą Kalėdoms – Kristaus gimimo šventei. Kūčios Lietuvoje turi gilias religines ir kultūrines šaknis, jungiančias krikščioniškas tradicijas su senaisiais pagoniškais papročiais.
Kūčių vakarienės tradicijos:
- Pasninkas: Kūčių dieną laikomasi griežto pasninko – vakarienė ruošiama tik iš augalinės kilmės produktų. Draudžiama mėsa ir pieno produktai.
- Dvainės (12 patiekalų): Ant stalo dedama 12 skirtingų patiekalų, simbolizuojančių dvylika metų mėnesių ar dvylika apaštalų. Tradiciniai patiekalai apima žuvį, silkes, kūčiukus su aguonpieniu, grybų patiekalus, kisielių, įvairias košes ir daržoves.
- Šienas po staltiese: Po balta staltiese dedamas šienas, simbolizuojantis Jėzaus gimimą ėdžiose.
- Kvietimas vėlėms: Tikima, kad per Kūčias prie stalo gali prisijungti mirusiųjų artimųjų dvasios, todėl dalis stalo kartais paliekama tuščia.
- Kalėdaičiai: Prieš vakarienę šeima dalijasi kalėdaičiu (paprastu baltos duonos paplotėliu), išreikšdama meilę ir susitaikymą.
Papročiai ir burtai:
- Kūčių naktis laikoma stebuklinga. Tikima, kad gyvūnai tuo metu kalba žmonių balsais, vanduo gali virsti vynu, o dangus gali atsiverti.
- Atliekami įvairūs būrimo ritualai, susiję su ateities spėjimu – šeimos gerove, orų prognozėmis ir net būsimojo gyvenimo partnerio numatymu.
